- kiaulbizai
- kiaulbizaĩ adv. sugulus taip, kad vieno kojos būtų šalia kito galvos: Kiaulės guli kiaulbizaĩ, arba kiaulmušai Skdv. Kiaulbizaĩ tik kiaulės tegulia, o ne žmonės Skr. Vaikai lovo[je] kiaulbizai suvirtę gulia Trg. Gulsiva mudi kiaulbizaĩ šiąnakt miegot Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.